KviečiamE
Būtina registracija el. paštu:
gversme@gmail.com
gversme@gmail.com
Į VIDINIO IŠGYDYMO PAMALDAS ŠILUVOJE
su egzorcistu kun. Arnoldu Valkausku
Spalio 30 d. 18 val.
„Šventoji Dvasia – tai ugnis, kuri sudegina nuodėmes ir sukuria naujus žmones, vyrus ir moteris, tai ugnis, kuria mokiniai uždegs visą pasaulį, tai meilė, kuri renkasi mažutėlius, vargstančiuosius ir atstumtuosius. Mes visi per Krikštą ir Sutvirtinimą esame gavę Šventąją Dvasią ir jos dovanojamas išminties, supratimo, patarimo, tvirtumo, pažinimo, maldingumo ir Dievo baimės dovanas. Pastaroji – Dievo baimė – tai priešingybė tos baimės, kuri buvo sukausčiusi mokinius. Dievo baimė – tai meilė Viešpačiui, tai tvirtas tikėjimas jo gailestingumu ir gerumu, tai sugebėjimas eiti tuo keliu, kurį jis mums rodo, žinant, kad jis visada yra su mumis ir mus palaiko.“
Popiežius Pranciškus
POPIEŽIAUS MALDA „LAUDATO SI’“ METAMS (2020.05.24 – 2021.05.24)
„Meilingasis Dieve, dangaus, žemės ir visko, kas juose, Kūrėjau, atverk mūsų protus ir paliesk mūsų širdis, kad suprastume, jog esame dalis kūrinijos, Tavo dovanos. Šiais sunkiais laikais būk arti stokojančiųjų, ypač vargšų ir pačių pažeidžiamiausių. Padėk mums parodyti kūrybingą solidarumą įveikiant šios globalios pandemijos pasekmes. Padėk mums būti drąsiems ir priimti pokyčius, kurie kreipia į bendrąjį gėrį. Dabar kaip niekada galime pajusti, jog visi esame susiję ir priklausome vienas nuo kito. Padaryk taip, kad sugebėtume išgirsti ir atsiliepti į žemės ir vargšų skundą. Tebūnie dabartinės kančios tarsi broliškesnio ir tvaresnio pasaulio gimdymo skausmai. Lydimi meilaus Marijos, Krikščionių Pagalbos, žvilgsnio, meldžiame Tave per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.“
https://www.vaticannews.va/lt/baznycia/news/2020-05/laudato-si-metai-gyvename-epochinio-virsmo-laiku.html
LIGONIŲ diena ŠILUVOJE
Šiluvos šventovė, pagal dabar galiojančius viešųjų renginių reikalavimus negalinti užtikrinti saugių atstumų, kviečia gegužės 29 d. LIGONIŲ DIENOS PAMALDOSE dalyvauti tik PER TIESIOGINES TRANSLIACIJAS.
11. 30 val. – Rožinio malda iš Šiluvos bazilikos.
12. 00 val. – šv. Mišios iš Šiluvos bazilikos. Aukoja kun. Erastas Murauskas.
18.00 val. – šv. Mišios iš Šiluvos bazilikos. Aukoja kun. egzorcistas Kęstutis Rugevičius ir kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
19.00 val. – Švč. Sakramento adoracija ir Vidinio gydymo pamaldos (vadovauja sielovados bendruomenė „Gailestingumo versmė“). (Užtarimo malda nevyks, grupių neorganizuoti.)
Gegužės 30 - 31 d. – Sekminių šventė ŠILUVOJE
SEKMINIŲ DEVYNDIENIS gegužės 22–30 d.
Šventosios Dvasios garbei skirtoji novena yra pati seniausia. Ji kyla iš paties prisikėlusio Jėzaus Kristaus prieš įžengiant į dangų Apaštalams duoto paliepimo pasilikti Jeruzalėje ir laukti Šventosios Dvasios atėjimo pirmųjų Sekminių dieną.
Prašykime Šventąją Dvasią, kad mums visada rodytų kelią pas Tėvą, kad primintų, jog turime Tėvą, kad visai šiai našlaitystės slegiamai civilizacijai suteiktų malonę atrasi Tėvą, kuris padaro prasmingą mūsų gyvenimą ir kurio dėka visi žmonės yra viena šeima.
Popiežius Pranciškus
Šventojo Jono Paulius II 100-asis gimtadienis
Gegužės 17 d. 12 val. sekmadienio Kauno arkikatedroje šv. Mišios, vadovaujamos arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus vyskupo Algirdo Jurevičiaus, pasibaigs malda prie šioje šventovėje gerbiamų šv. Jono Pauliaus II relikvijų.
15 val. galėsime dalyvauti tiesioginėje transliacijoje iš Santakos parko – čia, prie Popiežiaus kalnelio, jauniausios Kauno arkivyskupijoje Šv. Jono Pauliaus II parapijos atstovai paminės savo dangiškojo globėjo 100-metį: iš čia girdėsime ir galėsime dalyvauti Gailestingumo maldoje už Kauną bei Lietuvą ir būsime palaiminti šventojo relikvija
Pandemijos ištiktas pasaulis paliudijo, jog žmonija yra viena šeima
Lietuvos vyskupai kreipėsi į visus Lietuvos žmones, kviesdami įsijungti į šią pasaulinę iniciatyvą.
Kaip ji atsirado? 2019 m. vasario 4-ąją popiežius Pranciškus ir didysis Al-Azharo imamas Ahmadas Al-Tayyebas Abu Dabyje pasirašė Dokumentą apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje. Ši deklaracija gimė kaip atsvara visam tam, kas supriešina – nuo niekinančių stereotipų iki kruvinų karų. Popiežius ir didysis imamas nurodė kitą perspektyvą: visi esame Dievo Kūrėjo vaikai, taigi vienas kitam esame broliai ir seserys. Jeigu šią perspektyvą iš tiesų rimtai priimsime, ji viską pakeis į gerąją pusę.
„Tikėjimas skatina tikintįjį įžvelgti kitame brolį, kurį dera palaikyti ir mylėti. Per tikėjimą į Dievą, kuris sukūrė visatą, kūrinius ir visus žmones (jie yra lygūs dėl Jo gailestingumo), tikintieji yra pašaukti išreikšti šią žmogiškąją brolybę saugodami kūriniją ir visą visatą, taip pat palaikydami visus žmones, ypač vargingiausius ir tuos, kurie labiausiai stokoja“, – rašoma dokumento apie žmogiškąją brolybę preambulėje.
Kad būtų įvykdytos šio dokumento nuostatos, buvo įsteigtas Vyriausias komitetas žmogiškajai brolybei įgyvendinti, kurį sudaro įvairių religijų ir religinių institucijų atsakingieji. Tarp jų – ir kardinolas Miguel Angel Ayuso Guixot, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas. „Šiandien mūsų pasaulis susidūrė su didele grėsme, kuri kelia pavojų milijonams gyvybių visoje planetoje, – su greitu koronaviruso (Covid-19) plitimu. Dar kartą pripažindami gydytojų ir mokslinių tyrimų vaidmens svarbą kovojant su epidemija, nepamirškime tokios didelės krizės metu kreiptis į Dievą Kūrėją“, – rašoma Komiteto žmogiškajai brolybei įgyvendinti kvietime.
Komiteto pareiškime kviečiama gegužės 14 dieną melstis už visą žmoniją, maldą palydint pasninku ir gerais darbais: „Mes kviečiame visus žmones visame pasaulyje pasninkauti, daryti gailestingumo darbus ir kreiptis į Dievą pagal savąją religiją, tikėjimą ir doktriną, kad Dievas panaikintų šią epidemiją, išgelbėtų iš šios nelaimės
Gegužę Šiluvos šventovė skiria ypatingą dėmesį Mergelės Marijos pažinimui
Kas Tu esi, Dievo ir mūsų Motina?.. Kiekvieną gegužės mėn. šeštadienį 20 val. vyks nuotolinių pokalbių apie Mariją ciklas, pavadintas „Mergelė Marija – Šviesos ir Vilties nešėja“. Vyks tiesioginės transliacijos internet.
Pakviesti kalbėtojai – tai šią sritį tyrinėjantys, gerai išmanantys ir pasidalinti tuo mokantys vyskupai, kunigai, diakonai ir vienuolės bei pasauliečiai – padės gilintis į Mergelės Marijos gyvenimo slėpinį nuo Velykų iki Sekminių:
Gegužės 23 d. – diak. dr. Benas Ulevičius, „Marija – Bažnyčios Motina“
Gegužės 30 d. – kun. dr. Arnoldas Valkauskas, „Marija – Šventosios Dvasios buveinė“
Gegužės 29 - 31 d. – Sekminių šventė Šiluvoje
Popiežiaus Pranciškaus laiškas visiems tikintiesiems 2020 metų gegužės mėnesiui
Brangūs broliai ir seserys,
Artinasi gegužės mėnuo, kai Dievo tauta ypač uoliai reiškia savo meilę ir pamaldumą Mergelei Marijai. Šio mėnesio tradicija yra melstis Rožinio malda namie, šeimoje. Pandemijos apribojimai mus „privertė“ vertinti šį naminį aspektą taip pat dvasiniu požiūriu.
Todėl noriu pasiūlyti visiems iš naujo atrasti, kaip gražu melstis Rožinio malda namie. Galima tai daryti drauge arba vienam; nuspręskite pagal situaciją, įvertindami abi galimybes. Tačiau kiekvienu atveju yra viena paslaptis, kaip tai padaryti: paprastumas. Lengva rasti gerų ir sektinų maldos pavyzdžių, taip pat internete.
Siūlau jums dvi maldas Dievo Motinai, jomis melstis galite baigdami Rožinį, aš irgi jomis melsiuosi gegužę dvasiškai vienydamasis su jumis. Pridedu jas prie šio laiško, kad visi galėtų jomis pasinaudoti.
Brangūs broliai ir seserys, mūsų Motinos Marijos širdimi bendrai kontempliuodami Kristaus veidą dar labiau susivienysime kaip dvasinė šeima, ir tai padės mums įveikti šį išbandymą. Melsiuosi už jus, ypač labiausiai kenčiančius, o jūsų prašau melstis už mane. Iš širdies dėkoju ir laiminu jus.
Roma, Šv. Jono bazilika Laterane, 2020 m. balandžio 25-oji, Šv. evangelisto Morkaus šventė. POPIEŽIUS PRANCIŠKUS
Pirmoji malda
O Marija,
Tu visada švieti mūsų kelyje
kaip išganymo ir vilties ženklas.
Patikime Tau save, Ligonių Sveikata,
Tu kryžiaus papėdėje vienijaisi su Kristaus kančia,
tvirtai laikydamasi tikėjimo.
Romiečių Globėja,
Tu žinai, ko mums reikia, ir esame tikri, pasirūpinsi,
kad po išbandymo vėl grįžtų džiaugsmas ir šventė,
kaip Galilėjos Kanoje.
Padėk mums, Dieviškosios Meilės Motina,
atitikti Tėvo valią
ir daryti tai, ką mums pasakys Jėzus.
Jis prisiėmė mūsų kančią
ir nešė mūsų skausmus,
kad per kryžių vestų mus į prisikėlimo džiaugsmą. Amen.
Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja!
Mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose,
Bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk,
Mergele garbingoji ir palaimintoji.
Antroji malda
„Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja!“
Dabartinėje dramatiškoje situacijoje, slegiamoje visą pasaulį apimančių kančių ir nerimo, šaukiamės Tavęs, Dievo Motina ir mūsų Motina, ir prašome Tavo apgynimo.
Mergele Marija, šioje koronaviruso pandemijoje atkreipk į mus savo gailestingas akis, paguosk tuos, kurie liūdi ir aprauda savo mirusius artimuosius, kartais palaidotus širdį skaudinančiu būdu. Palaikyk tuos, kurie nerimauja dėl sergančiųjų, prie kurių dėl infekcijos grėsmės negali būti šalia. Pažadink pasitikėjimą tų, kuriems nerimą kelia ateities netikrumas ir padariniai ekonomikai bei darbui.
Dievo Motina ir mūsų Motina, melsk už mus Dievą, gailestingumo Tėvą, kad šis sunkus išbandymas baigtųsi ir grįžtų vilties bei ramybės perspektyva. Panašiai kaip Galilėjos Kanoje, užtark mus savo dieviškajam Sūnui, kad būtų paguostos ligonių ir aukų šeimos, kad jų širdys atsivertų pasitikėjimui.
Apsaugok gydytojus, slaugytojus, sveikatos apsaugos darbuotojus, savanorius, kurie per krizę yra pirmose fronto linijose ir stato savo gyvybę pavojun, kad apsaugotų kitus. Lydėk jų herojiškas pastangas ir duok jėgų, gerumo bei sveikatos.
Būk arti tų, kurie dieną ir naktį rūpinasi ligoniais, taip pat šalia kunigų, kurie su ganytojišku rūpinimusi ir evangeliniu įsipareigojimu stengiasi visiems padėti.
Švenčiausioji Mergele, apšviesk mokslininkų protus, kad jie rastų tinkamus sprendimus ir galėtų įveikti šį virusą.
Paremk valstybių vadovus, kad jie veiktų išmintingai, rūpestingai ir didžiadvasiškai, padėdami tiems, kurie stokoja gyvenimui būtinų dalykų, toliaregiškai ir solidariai priimdami socialines bei ekonomines programas.
Švenčiausioji Mergele, sujudink sąžines, kad didžiulės sumos, išleidžiamos ginklams gausinti ir tobulinti, būtų skiriamos atitinkamiems tyrimams skatinti, jog ateityje būtų išvengta panašių katastrofų.
Mylimiausioji Motina, stiprink priklausymo vienai didelei šeimai jausmą, visus mus jungiančio ryšio suvokimą, kad broliškumo ir solidarumo dvasia pagelbėtume įvairiopo vargo bei skurdo situacijomis. Padėk tvirtai laikytis tikėjimo, ištvermės tarnystėje, pastovumo maldoje.
Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda, apkabink savo visus kenčiančius vaikus ir išprašyk Dievo savo visagale ranka išlaisvinti mus nuo tos baisios epidemijos, kad gyvenimas galėtų ramiai grįžti į normalią tėkmę.
Patikime save Tau, kuri mūsų kelyje švieti kaip išganymo ir vilties ženklas, o geroji, o malonioji, o mieliausioji Mergele Marija. Amen.
Atsiverkime Dievo Gailestingumui
Gailestingumo šventės dieną – matome, kaip kantriai Viešpats laukia vėluojančio apaštalo Tomo. Mus guodžia žinia, kad Dievas nė vieno nepalieka, kad jis kantriai visų palaukia. Dievo Gailestingumas nepalieka atsiliekančiųjų.
Labai lėtai ir sunkiai iš pandemijos besivaduojančiai žmonijai gresia pavojus užmiršti atsiliekančiuosius. Mums visiems gresia abejingumo ir egoizmo virusas. Mums gresia pavojus manyti, kad tuomet pasaulyje viskas yra gerai, kai mes esame patenkinti. Mums gresia pavojus rūšiuoti žmones, atmesti silpnuosius, paaukoti juos vardan pažangos. Atsiminkime, kad visi šiandien kenčia. Visi jaučiame, kokie esame trapūs ir pažeidžiami. Tačiau visi esame brangūs. Popiežius Pranciškus
,,Trokštu, - kalbėjo Jėzus, - kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis visoms sieloms, o ypač - vargšams nusidėjėliams. Nepaisant mano skausmingos kančios, sielos žūsta. Tad aš joms suteikiu paskutinę viltį - savo Gailestingumo šventę. Kas tądien prisiartins prie Gyvybės Versmės, gaus visišką savo kalčių ir bausmių atleidimą. Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo įsčios, ir sieloms,kurios prisiartins prie mano gailestingumo Šaltinio, aš išliesiu visą malonių vandenyną. Tegul nė viena siela nebijo prisiartinti prie manęs, net jeigu jos nuodėmės būtų kaip purpuras.Mano gailestingumas yra toks didis, kad per visą amžinybę joks protas, nei žmogaus nei angelo, jo nesuvoks.
,Trokštu suteikti visiškus atlaidus sieloms, kurios per mano Gailestingumo šventę
prieis išpažinties ir šv.Komunijos. Nieko nebijok, visada esu su tavim, nors tau ir atrodo, kad manęs nebūtų, o tavo nusižeminimas traukia mane nuo aukšto sosto ir glaudžiai vienijuosi su tavimi,- kalbėjo Jėzus.
Trečią valandą maldauk mano gailestingumo, ypač nusidėjėliams, ir nors trumpą akimirką gilinkis į mano kančią, ypač į mano apleistumą mirties akimirką. Tai didžiulio gailestingumo visam pasauliui valanda. Leisiu tau patirti savo mirtiną liūdesį; šią valaną nieko neatsakysiu sielai, kuri manęs prašo per mano kančią..
Viešpats leido pažinti tarsi tris savo valios atspalvius, bet visi jie yra viena.
Pirma: kur nuo pasaulio atsiskyrusios sielos degs kaip aukos prie Dievo sosto ir mels gailestingumo visam pasauliui... ir mels palaiminimo kunigams, ir savo malda ruoš pasaulį paskutiniam Jėzaus atėjimui.
Antra: malda yra susijusi su gailestingumo darbais. Ypač saugos vaiko sielą nuo pikto. Malda ir gailestingumo darbai yra viskas, ką šios sielos turi daryti, o į jų būrį gali būti priimtos net skurdžiausios, ir egoistiškame pasaulyje stengsis pažadinti meilę, Jėzaus gailestingumą.
Trečia: melstis ir daryti gailestingumo darbus neįpareigoja joks įžadas, bet už jų atlikimą dalyvaus visuose amžinybės nuopelnuose ir privilegijose. Prie šio atspalvio gali prisidėti visi pasaulyje gyvenantys žmonės. Šio atspalvio narys privalo per dieną atlikti bent vieną gailestingumo darbą, o gali jų būti daug, nes kiekvienam, net didžiausiam skurdžiui, yra lengva juos atlikti, kadangi yra trys gailestingumo formos: gailestigas žodis – per atleidimą ir paguodą; antra – kur negali žodžiu, melstis – ir tai yra gailestingumas; trečia – gailestingumo darbai. O kai ateis paskutinioji diena, pagal tgai būsime teisiami ir pagal tai išgirsime amžinąjį nuosprendį.
Dievo vartai mums atsivėrė, norėkime jais pasinaudoti, iki ateis Dievo teisingumo diena, o tai bus baisi diena.
Dukra, man reikia meilės kupinos aukos, nes tik ji mano akyse reikšminga. Didžiulės yra pasaulio skolos man, jas gali atlyginti tyros sielos savo auka, būdamos gailestingos dvasioje.
Žinau, dukra mano, kad jį supranti ir darai viską, ką gali, bet parašyk tai daugeliui sielų, kurios dažnai jaudinasi, kad neturi materialių dalykų, kuriais pasinaudotų, darydamos gailestingumo darbus. Tačiau kur kas nuopelningesnis yra dvasios gailestingumas, kuriam nereikia nei leidimo, nei aruodo, jis prieinamas bet kuriai sielai. Jei siela kokiu nors būdu nėra gailestinga, negaus mano gailestingumo teismo dieną. O, jei sielos mokėtų kaupti sau amžinuosius nuopelnus, nebūtų teisiamos – aplenkdamos mano teismą gailestingumu.
Atiduok man savo skurdą,nes jis yra vienintelė tavo nuosavybė." Iš šv. Sesers Faustinos Kovalskos dienoraščio
Laida „Jo žaizdomis išgydyti"
MARIJOS radijuje
Įrašų galima pasiklausyti čia
Dievo Gailestingumo novena
Iš ses. FAUSTINOS dienoraščio:
Noriu, – nurodė Jėzus, – kad per šias devynias dienas vestum sielas prie mano gailestingumo versmės, idant jos pasisemtų jėgų ir atgaivos bei visų malonių, reikalingų gyvenimo sunkumuose, o ypač mirties valandą. Kasdien tu atvesi prie mano širdies vis kitą sielų būrį ir panardinsi jas mano gailestingumo vandenyne, o aš nuvesiu tas sielas į savo Tėvo buveinę. Tu tai darysi šiame gyvenime ir kitame.
Pirmoji diena
Šiandien atvesk man visą žmoniją, o ypač visus nusidėjėlius, ir panardink juos mano gailestingumo vandenyne. Taip paguosi mane, gailiai kenčiantį dėl prarastų sielų.
Antroji diena
Šiandien atvesk man kunigų ir vienuolių sielas ir panardink į mano neišmatuojamą gailestingumą. Jos man suteikė stiprybės ištverti karčią kančią, per jas kaip latakais mano gailestingumas liejasi visiems žmonėms.
Trečioji diena
Šiandien man atvesk ir mano gailestingumo vandenyne panardink visas pamaldžias ir ištikimas sielas. Jos guodė mane kryžiaus kelyje, buvo paguodos lašas kartėlio jūroje.
Ketvirtoji diena
Šiandien atvesk man pagonis ir tuos, kurie manęs dar nepažįsta; ir apie juos aš galvojau savo karčios kančios metu, o jų būsimasis uolumas guodė mano širdį. Panardink juos mano gailestingumo vandenyne.
Penktoji diena
Šiandien man atvesk ir mano gailestingumo vandenyne panardink eretikų bei atskilusiųjų sielas. Kai aš karčiai kentėjau, jie draskė mano kūną ir širdį, tat yra mano Bažnyčia. Jiems sugrįžus į Bažnyčios vienybę, mano žaizdos užgytų, ir taip jie palengvintų mano kančią.
Šeštoji diena
Šiandien atvesk man romias, nuolankias bei vaikelių sielas ir panardink jas į mano gailestingumą. Šios sielos labiausiai panašios į mano širdį, jos stiprino mane skausmingoje mano agonijoje; mačiau jas kaip žemiškus angelus, budėsiančius prie mano altorių. Ant jų aš išlieju malonių sroves.
Tik nuolanki siela pajėgia priimti mano malonę, šiomis sielomis aš pasitikiu.
Septintoji diena
Šiandien atvesk man sielas, kurios ypač garbina ir šlovina mano gailestingumą, ir jame jas panardink. Šios sielos ypač sielvartavo dėl mano kančios ir dėl to labiausiai persiėmė mano dvasia. Jos yra gyvas mano atjaučiančios širdies atspindys. Būsimajame gyvenime šios sielos švies ypatinga šviesa, nė viena nepateks į pragaro ugnį, kiekvieną jų aš apginsiu, ypač mirties valandą.
Aštuntoji diena
Šiandien man atvesk ir mano gailestingumo bedugnėje panardink įkalintuosius skaistykloje. Tegul mano kraujo srovės malšina tai, kas juos degina. Visos tos sielos man brangios, nes jos vykdo mano teisingumą, o tu gali joms padėti. Iš mano Bažnyčios lobyno semk visus atlaidus ir aukok už jas… Jei tik tu žinotum, kaip jos kenčia, be paliovos aukotum dvasinę išmaldą ir mokėtum jų skolas mano teisingumui.
Devintoji diena
Šiandien atvesk man atšalusias sielas ir panardink mano gailestingumo bedugnėje. Jos skaudžiausiai žeidžia mano širdį. Didžiausią pasibjaurėjimą Alyvų sode man kėlė abejinga siela. Kaip tik dėl jos aš sakiau: „Tėve, jeigu tokia yra Tavo valia, atitolink nuo manęs šitą taurę“. Paskutinė atšalusiųjų viltis yra šauktis mano gailestingumo.
Popiežius Pranciškus
Šventojo Jono Paulius II 100-asis gimtadienis
Gegužės 17 d. 12 val. sekmadienio Kauno arkikatedroje šv. Mišios, vadovaujamos arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus vyskupo Algirdo Jurevičiaus, pasibaigs malda prie šioje šventovėje gerbiamų šv. Jono Pauliaus II relikvijų.
15 val. galėsime dalyvauti tiesioginėje transliacijoje iš Santakos parko – čia, prie Popiežiaus kalnelio, jauniausios Kauno arkivyskupijoje Šv. Jono Pauliaus II parapijos atstovai paminės savo dangiškojo globėjo 100-metį: iš čia girdėsime ir galėsime dalyvauti Gailestingumo maldoje už Kauną bei Lietuvą ir būsime palaiminti šventojo relikvija
Pandemijos ištiktas pasaulis paliudijo, jog žmonija yra viena šeima
Lietuvos vyskupai kreipėsi į visus Lietuvos žmones, kviesdami įsijungti į šią pasaulinę iniciatyvą.
Kaip ji atsirado? 2019 m. vasario 4-ąją popiežius Pranciškus ir didysis Al-Azharo imamas Ahmadas Al-Tayyebas Abu Dabyje pasirašė Dokumentą apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje. Ši deklaracija gimė kaip atsvara visam tam, kas supriešina – nuo niekinančių stereotipų iki kruvinų karų. Popiežius ir didysis imamas nurodė kitą perspektyvą: visi esame Dievo Kūrėjo vaikai, taigi vienas kitam esame broliai ir seserys. Jeigu šią perspektyvą iš tiesų rimtai priimsime, ji viską pakeis į gerąją pusę.
„Tikėjimas skatina tikintįjį įžvelgti kitame brolį, kurį dera palaikyti ir mylėti. Per tikėjimą į Dievą, kuris sukūrė visatą, kūrinius ir visus žmones (jie yra lygūs dėl Jo gailestingumo), tikintieji yra pašaukti išreikšti šią žmogiškąją brolybę saugodami kūriniją ir visą visatą, taip pat palaikydami visus žmones, ypač vargingiausius ir tuos, kurie labiausiai stokoja“, – rašoma dokumento apie žmogiškąją brolybę preambulėje.
Kad būtų įvykdytos šio dokumento nuostatos, buvo įsteigtas Vyriausias komitetas žmogiškajai brolybei įgyvendinti, kurį sudaro įvairių religijų ir religinių institucijų atsakingieji. Tarp jų – ir kardinolas Miguel Angel Ayuso Guixot, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas. „Šiandien mūsų pasaulis susidūrė su didele grėsme, kuri kelia pavojų milijonams gyvybių visoje planetoje, – su greitu koronaviruso (Covid-19) plitimu. Dar kartą pripažindami gydytojų ir mokslinių tyrimų vaidmens svarbą kovojant su epidemija, nepamirškime tokios didelės krizės metu kreiptis į Dievą Kūrėją“, – rašoma Komiteto žmogiškajai brolybei įgyvendinti kvietime.
Komiteto pareiškime kviečiama gegužės 14 dieną melstis už visą žmoniją, maldą palydint pasninku ir gerais darbais: „Mes kviečiame visus žmones visame pasaulyje pasninkauti, daryti gailestingumo darbus ir kreiptis į Dievą pagal savąją religiją, tikėjimą ir doktriną, kad Dievas panaikintų šią epidemiją, išgelbėtų iš šios nelaimės
Gegužę Šiluvos šventovė skiria ypatingą dėmesį Mergelės Marijos pažinimui
Kas Tu esi, Dievo ir mūsų Motina?.. Kiekvieną gegužės mėn. šeštadienį 20 val. vyks nuotolinių pokalbių apie Mariją ciklas, pavadintas „Mergelė Marija – Šviesos ir Vilties nešėja“. Vyks tiesioginės transliacijos internet.
Pakviesti kalbėtojai – tai šią sritį tyrinėjantys, gerai išmanantys ir pasidalinti tuo mokantys vyskupai, kunigai, diakonai ir vienuolės bei pasauliečiai – padės gilintis į Mergelės Marijos gyvenimo slėpinį nuo Velykų iki Sekminių:
Gegužės 23 d. – diak. dr. Benas Ulevičius, „Marija – Bažnyčios Motina“
Gegužės 30 d. – kun. dr. Arnoldas Valkauskas, „Marija – Šventosios Dvasios buveinė“
Gegužės 29 - 31 d. – Sekminių šventė Šiluvoje
Popiežiaus Pranciškaus laiškas visiems tikintiesiems 2020 metų gegužės mėnesiui
Brangūs broliai ir seserys,
Artinasi gegužės mėnuo, kai Dievo tauta ypač uoliai reiškia savo meilę ir pamaldumą Mergelei Marijai. Šio mėnesio tradicija yra melstis Rožinio malda namie, šeimoje. Pandemijos apribojimai mus „privertė“ vertinti šį naminį aspektą taip pat dvasiniu požiūriu.
Todėl noriu pasiūlyti visiems iš naujo atrasti, kaip gražu melstis Rožinio malda namie. Galima tai daryti drauge arba vienam; nuspręskite pagal situaciją, įvertindami abi galimybes. Tačiau kiekvienu atveju yra viena paslaptis, kaip tai padaryti: paprastumas. Lengva rasti gerų ir sektinų maldos pavyzdžių, taip pat internete.
Siūlau jums dvi maldas Dievo Motinai, jomis melstis galite baigdami Rožinį, aš irgi jomis melsiuosi gegužę dvasiškai vienydamasis su jumis. Pridedu jas prie šio laiško, kad visi galėtų jomis pasinaudoti.
Brangūs broliai ir seserys, mūsų Motinos Marijos širdimi bendrai kontempliuodami Kristaus veidą dar labiau susivienysime kaip dvasinė šeima, ir tai padės mums įveikti šį išbandymą. Melsiuosi už jus, ypač labiausiai kenčiančius, o jūsų prašau melstis už mane. Iš širdies dėkoju ir laiminu jus.
Roma, Šv. Jono bazilika Laterane, 2020 m. balandžio 25-oji, Šv. evangelisto Morkaus šventė. POPIEŽIUS PRANCIŠKUS
Pirmoji malda
O Marija,
Tu visada švieti mūsų kelyje
kaip išganymo ir vilties ženklas.
Patikime Tau save, Ligonių Sveikata,
Tu kryžiaus papėdėje vienijaisi su Kristaus kančia,
tvirtai laikydamasi tikėjimo.
Romiečių Globėja,
Tu žinai, ko mums reikia, ir esame tikri, pasirūpinsi,
kad po išbandymo vėl grįžtų džiaugsmas ir šventė,
kaip Galilėjos Kanoje.
Padėk mums, Dieviškosios Meilės Motina,
atitikti Tėvo valią
ir daryti tai, ką mums pasakys Jėzus.
Jis prisiėmė mūsų kančią
ir nešė mūsų skausmus,
kad per kryžių vestų mus į prisikėlimo džiaugsmą. Amen.
Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja!
Mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose,
Bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk,
Mergele garbingoji ir palaimintoji.
Antroji malda
„Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja!“
Dabartinėje dramatiškoje situacijoje, slegiamoje visą pasaulį apimančių kančių ir nerimo, šaukiamės Tavęs, Dievo Motina ir mūsų Motina, ir prašome Tavo apgynimo.
Mergele Marija, šioje koronaviruso pandemijoje atkreipk į mus savo gailestingas akis, paguosk tuos, kurie liūdi ir aprauda savo mirusius artimuosius, kartais palaidotus širdį skaudinančiu būdu. Palaikyk tuos, kurie nerimauja dėl sergančiųjų, prie kurių dėl infekcijos grėsmės negali būti šalia. Pažadink pasitikėjimą tų, kuriems nerimą kelia ateities netikrumas ir padariniai ekonomikai bei darbui.
Dievo Motina ir mūsų Motina, melsk už mus Dievą, gailestingumo Tėvą, kad šis sunkus išbandymas baigtųsi ir grįžtų vilties bei ramybės perspektyva. Panašiai kaip Galilėjos Kanoje, užtark mus savo dieviškajam Sūnui, kad būtų paguostos ligonių ir aukų šeimos, kad jų širdys atsivertų pasitikėjimui.
Apsaugok gydytojus, slaugytojus, sveikatos apsaugos darbuotojus, savanorius, kurie per krizę yra pirmose fronto linijose ir stato savo gyvybę pavojun, kad apsaugotų kitus. Lydėk jų herojiškas pastangas ir duok jėgų, gerumo bei sveikatos.
Būk arti tų, kurie dieną ir naktį rūpinasi ligoniais, taip pat šalia kunigų, kurie su ganytojišku rūpinimusi ir evangeliniu įsipareigojimu stengiasi visiems padėti.
Švenčiausioji Mergele, apšviesk mokslininkų protus, kad jie rastų tinkamus sprendimus ir galėtų įveikti šį virusą.
Paremk valstybių vadovus, kad jie veiktų išmintingai, rūpestingai ir didžiadvasiškai, padėdami tiems, kurie stokoja gyvenimui būtinų dalykų, toliaregiškai ir solidariai priimdami socialines bei ekonomines programas.
Švenčiausioji Mergele, sujudink sąžines, kad didžiulės sumos, išleidžiamos ginklams gausinti ir tobulinti, būtų skiriamos atitinkamiems tyrimams skatinti, jog ateityje būtų išvengta panašių katastrofų.
Mylimiausioji Motina, stiprink priklausymo vienai didelei šeimai jausmą, visus mus jungiančio ryšio suvokimą, kad broliškumo ir solidarumo dvasia pagelbėtume įvairiopo vargo bei skurdo situacijomis. Padėk tvirtai laikytis tikėjimo, ištvermės tarnystėje, pastovumo maldoje.
Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda, apkabink savo visus kenčiančius vaikus ir išprašyk Dievo savo visagale ranka išlaisvinti mus nuo tos baisios epidemijos, kad gyvenimas galėtų ramiai grįžti į normalią tėkmę.
Patikime save Tau, kuri mūsų kelyje švieti kaip išganymo ir vilties ženklas, o geroji, o malonioji, o mieliausioji Mergele Marija. Amen.
Atsiverkime Dievo Gailestingumui
Gailestingumo šventės dieną – matome, kaip kantriai Viešpats laukia vėluojančio apaštalo Tomo. Mus guodžia žinia, kad Dievas nė vieno nepalieka, kad jis kantriai visų palaukia. Dievo Gailestingumas nepalieka atsiliekančiųjų.
Labai lėtai ir sunkiai iš pandemijos besivaduojančiai žmonijai gresia pavojus užmiršti atsiliekančiuosius. Mums visiems gresia abejingumo ir egoizmo virusas. Mums gresia pavojus manyti, kad tuomet pasaulyje viskas yra gerai, kai mes esame patenkinti. Mums gresia pavojus rūšiuoti žmones, atmesti silpnuosius, paaukoti juos vardan pažangos. Atsiminkime, kad visi šiandien kenčia. Visi jaučiame, kokie esame trapūs ir pažeidžiami. Tačiau visi esame brangūs. Popiežius Pranciškus
,,Trokštu, - kalbėjo Jėzus, - kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis visoms sieloms, o ypač - vargšams nusidėjėliams. Nepaisant mano skausmingos kančios, sielos žūsta. Tad aš joms suteikiu paskutinę viltį - savo Gailestingumo šventę. Kas tądien prisiartins prie Gyvybės Versmės, gaus visišką savo kalčių ir bausmių atleidimą. Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo įsčios, ir sieloms,kurios prisiartins prie mano gailestingumo Šaltinio, aš išliesiu visą malonių vandenyną. Tegul nė viena siela nebijo prisiartinti prie manęs, net jeigu jos nuodėmės būtų kaip purpuras.Mano gailestingumas yra toks didis, kad per visą amžinybę joks protas, nei žmogaus nei angelo, jo nesuvoks.
,Trokštu suteikti visiškus atlaidus sieloms, kurios per mano Gailestingumo šventę
prieis išpažinties ir šv.Komunijos. Nieko nebijok, visada esu su tavim, nors tau ir atrodo, kad manęs nebūtų, o tavo nusižeminimas traukia mane nuo aukšto sosto ir glaudžiai vienijuosi su tavimi,- kalbėjo Jėzus.
Trečią valandą maldauk mano gailestingumo, ypač nusidėjėliams, ir nors trumpą akimirką gilinkis į mano kančią, ypač į mano apleistumą mirties akimirką. Tai didžiulio gailestingumo visam pasauliui valanda. Leisiu tau patirti savo mirtiną liūdesį; šią valaną nieko neatsakysiu sielai, kuri manęs prašo per mano kančią..
Viešpats leido pažinti tarsi tris savo valios atspalvius, bet visi jie yra viena.
Pirma: kur nuo pasaulio atsiskyrusios sielos degs kaip aukos prie Dievo sosto ir mels gailestingumo visam pasauliui... ir mels palaiminimo kunigams, ir savo malda ruoš pasaulį paskutiniam Jėzaus atėjimui.
Antra: malda yra susijusi su gailestingumo darbais. Ypač saugos vaiko sielą nuo pikto. Malda ir gailestingumo darbai yra viskas, ką šios sielos turi daryti, o į jų būrį gali būti priimtos net skurdžiausios, ir egoistiškame pasaulyje stengsis pažadinti meilę, Jėzaus gailestingumą.
Trečia: melstis ir daryti gailestingumo darbus neįpareigoja joks įžadas, bet už jų atlikimą dalyvaus visuose amžinybės nuopelnuose ir privilegijose. Prie šio atspalvio gali prisidėti visi pasaulyje gyvenantys žmonės. Šio atspalvio narys privalo per dieną atlikti bent vieną gailestingumo darbą, o gali jų būti daug, nes kiekvienam, net didžiausiam skurdžiui, yra lengva juos atlikti, kadangi yra trys gailestingumo formos: gailestigas žodis – per atleidimą ir paguodą; antra – kur negali žodžiu, melstis – ir tai yra gailestingumas; trečia – gailestingumo darbai. O kai ateis paskutinioji diena, pagal tgai būsime teisiami ir pagal tai išgirsime amžinąjį nuosprendį.
Dievo vartai mums atsivėrė, norėkime jais pasinaudoti, iki ateis Dievo teisingumo diena, o tai bus baisi diena.
Dukra, man reikia meilės kupinos aukos, nes tik ji mano akyse reikšminga. Didžiulės yra pasaulio skolos man, jas gali atlyginti tyros sielos savo auka, būdamos gailestingos dvasioje.
Žinau, dukra mano, kad jį supranti ir darai viską, ką gali, bet parašyk tai daugeliui sielų, kurios dažnai jaudinasi, kad neturi materialių dalykų, kuriais pasinaudotų, darydamos gailestingumo darbus. Tačiau kur kas nuopelningesnis yra dvasios gailestingumas, kuriam nereikia nei leidimo, nei aruodo, jis prieinamas bet kuriai sielai. Jei siela kokiu nors būdu nėra gailestinga, negaus mano gailestingumo teismo dieną. O, jei sielos mokėtų kaupti sau amžinuosius nuopelnus, nebūtų teisiamos – aplenkdamos mano teismą gailestingumu.
Atiduok man savo skurdą,nes jis yra vienintelė tavo nuosavybė." Iš šv. Sesers Faustinos Kovalskos dienoraščio
Laida „Jo žaizdomis išgydyti"
MARIJOS radijuje
Įrašų galima pasiklausyti čia
Dievo Gailestingumo novena
Iš ses. FAUSTINOS dienoraščio:
Noriu, – nurodė Jėzus, – kad per šias devynias dienas vestum sielas prie mano gailestingumo versmės, idant jos pasisemtų jėgų ir atgaivos bei visų malonių, reikalingų gyvenimo sunkumuose, o ypač mirties valandą. Kasdien tu atvesi prie mano širdies vis kitą sielų būrį ir panardinsi jas mano gailestingumo vandenyne, o aš nuvesiu tas sielas į savo Tėvo buveinę. Tu tai darysi šiame gyvenime ir kitame.
Pirmoji diena
Šiandien atvesk man visą žmoniją, o ypač visus nusidėjėlius, ir panardink juos mano gailestingumo vandenyne. Taip paguosi mane, gailiai kenčiantį dėl prarastų sielų.
Antroji diena
Šiandien atvesk man kunigų ir vienuolių sielas ir panardink į mano neišmatuojamą gailestingumą. Jos man suteikė stiprybės ištverti karčią kančią, per jas kaip latakais mano gailestingumas liejasi visiems žmonėms.
Trečioji diena
Šiandien man atvesk ir mano gailestingumo vandenyne panardink visas pamaldžias ir ištikimas sielas. Jos guodė mane kryžiaus kelyje, buvo paguodos lašas kartėlio jūroje.
Ketvirtoji diena
Šiandien atvesk man pagonis ir tuos, kurie manęs dar nepažįsta; ir apie juos aš galvojau savo karčios kančios metu, o jų būsimasis uolumas guodė mano širdį. Panardink juos mano gailestingumo vandenyne.
Penktoji diena
Šiandien man atvesk ir mano gailestingumo vandenyne panardink eretikų bei atskilusiųjų sielas. Kai aš karčiai kentėjau, jie draskė mano kūną ir širdį, tat yra mano Bažnyčia. Jiems sugrįžus į Bažnyčios vienybę, mano žaizdos užgytų, ir taip jie palengvintų mano kančią.
Šeštoji diena
Šiandien atvesk man romias, nuolankias bei vaikelių sielas ir panardink jas į mano gailestingumą. Šios sielos labiausiai panašios į mano širdį, jos stiprino mane skausmingoje mano agonijoje; mačiau jas kaip žemiškus angelus, budėsiančius prie mano altorių. Ant jų aš išlieju malonių sroves.
Tik nuolanki siela pajėgia priimti mano malonę, šiomis sielomis aš pasitikiu.
Septintoji diena
Šiandien atvesk man sielas, kurios ypač garbina ir šlovina mano gailestingumą, ir jame jas panardink. Šios sielos ypač sielvartavo dėl mano kančios ir dėl to labiausiai persiėmė mano dvasia. Jos yra gyvas mano atjaučiančios širdies atspindys. Būsimajame gyvenime šios sielos švies ypatinga šviesa, nė viena nepateks į pragaro ugnį, kiekvieną jų aš apginsiu, ypač mirties valandą.
Aštuntoji diena
Šiandien man atvesk ir mano gailestingumo bedugnėje panardink įkalintuosius skaistykloje. Tegul mano kraujo srovės malšina tai, kas juos degina. Visos tos sielos man brangios, nes jos vykdo mano teisingumą, o tu gali joms padėti. Iš mano Bažnyčios lobyno semk visus atlaidus ir aukok už jas… Jei tik tu žinotum, kaip jos kenčia, be paliovos aukotum dvasinę išmaldą ir mokėtum jų skolas mano teisingumui.
Devintoji diena
Šiandien atvesk man atšalusias sielas ir panardink mano gailestingumo bedugnėje. Jos skaudžiausiai žeidžia mano širdį. Didžiausią pasibjaurėjimą Alyvų sode man kėlė abejinga siela. Kaip tik dėl jos aš sakiau: „Tėve, jeigu tokia yra Tavo valia, atitolink nuo manęs šitą taurę“. Paskutinė atšalusiųjų viltis yra šauktis mano gailestingumo.
